Krosnis: nuo klasikines iki modernios

plytine-krosnis
    Lietuvio namas ir juo labiau sodyba vargiai įsivaizduojamas be krosnelės ar židinio. Židinys namuose sukuria jaukumą ir gerą aurą, tačiau retai naudojamas kaip pagrindinis šilumos šaltinis.
Užtat krosnys, galinčios šildyti patalpas ir akumuliuoti šilumą net iki 48 val., šiuo metu išgyvena tikrą atgymimą. Skiriamos keturių tipų krosnys: plytinė, koklinė, moderni ir ugnies akmens.

Plytinė krosnis

plytine-krosnis1
    Plytinės (dar vadinamos klasikinėmis) krosnys labiau paplitusios Rytų šalyse, visų pirma Rusijoje, tačiau nemažai jų statoma ir Lietuvoje. Galimą išskirti trijų tipų plytines krosnis: kupolines kanalines, ir kombinuotas.

    Kupolinėse (dar vadinamose kamerinėse) krosnyse dūmai kaupiasi specialioje kameroje ir taip šildo krosnį. Krosniai degant dujos krinta žemyn ir pasišalina.

    Kanalinėje krosnyje dūmas patenka į kanalus, kurie būna išraizgyti tam tikru būdu ir tik tada išeina pro kaminą. Lietuvoje populiarėja rusų išradėjo Igorio Kuznecovo plytinės krosnys. Jos turi dvigubo degimo pakurą ir veikia dujų generacijos principu. Tokiu būdu gaunamas aukštesnis naudingumo koeficientas.

    Kombinuotos krosnys jungia abi minėtas sistemas. Tačiau tiek koklinės, tiek ir plytinės krosnies pats veikimo principas yra labai panašus.

Koklinė krosnis

kokline-krosnis
    Archeologiniai radiniai patvirtina, kad pirmosios koklinės krosnys buvo pastatytos XIII a. viduryje Alpių regione. Jos buvo statomos naudojant žiestus koklius. Lietuvos teritorijoje ankstyviausios koklinių krosnių užuominos randamos nuo XIV a. pabaigos ir XV a. pradžios Vilniaus, Trakų pusiasalio ir Kauno pilių teritorijose. Krosnies funkcija buvo ne tik šildyti patalpas, bet ir ruošti maistą.

    Kokliai šiais laikais gaminami trimis būdais: liejami į specialiai paruoštas formas, spaudžiami presavimo formomis ir plakami rankomis. Kiekvienas iš šių būdų turi savitų gamybinių niuansų, pvz., rankomis plakti kokliai yra gerokai imlesni laikui ir žmogaus prisilietimui, todėl brangesni. Naudojant presavimo formas susiduriama su presavimo formų ilgaamžiškumo ir pakeičiamuno klausimais. Glazūruoti kokliai išsiskiria atsparumu aplinkos veiksniams - drėgmei ir ilgaamžiškumu, saulės spindulių poveikiui, ilgiau išlaiko šilumą, nebijo temperatūrų svyravimų.

kokline-krosnis-1
   Koklinė krosnis sugeba sukaupti šilumą ir ją spinduliuoti ilgą laiką. Koklinės krosnys gali būti statomos plonasienės, storasienės, atsižvelgiant į tai, kam krosnies savininkas suteikia daugiau reikšmės - greitesniam patalpų įšilimui ar ilgesniam šilumos spinduliavimo laikui.

   Tokio tipo krosnis mūrijama tarpusavyje sujungiant koklius. Pirmiausia pradedama nuo apatinės koklių eilės, ją sumūrijus daroma vidinė krosnies inžinerija. Eilė po eilės kylama, kol krosnis užbaigiama. Vidutiniškai vienai koklinei krosniai pastatyti prireikia vienos savaitės. Nemažai laiko atima ir įvairių pagražinimų, papuošimų tvirtinimas.

Moderni krosnis

moderni--krosnis
    Lietuvoje vis labiau populiarėja vadinamosios modernios krosnys. Jų svoris ir matmenys, palyginti su klasikinėmis, gerokai mažesni, platesnės dizaino galimybės, jos puikiai tinka šiuolaikiniame interjere. Klasikinė (pavyzdžiui, plytinė) krosnis surenkama iš daugelio smuklių detalių, o moderni statoma iš modernių stambių modulių, kurių gamybos medžiaga yra molis. Tokiu būdu gaunama daug mažiau siūlių, o tai užtikrina didesnį sandarumą ir geras šilumos akumuliacines savybes. Atskiri krosnes moduliai leidžia tokią krosnį sukonfigūruoti į lygiakraščius arba figūrinius gaminius. Modernios krosnies šilumos laidumas aukštas, jai prišildyti reikia mažiau laiko ir malkų nei plytinei krosniai. Akumuliacinės šilumos savybės priklauso nuo krosnies konstrukcijos ir akumuliacinės masės.Sunaudojus tik 25-30 kg malkų, yra pavykę išlaikyti krosnies korpuso temperatūrą 40 °C daugiau nei 20 valandų. Vienąkart užkurta krosnis kambario temperatūrą (20 °C) gali palaikyti daugiau kaip 40 valandų.

    Dar vienas svarbus aspektas tas, kad modernioje krosnyje jau galima valdyti ir reguliuoti degimo procesą. Tad galima prognozuoti ne tik įkraunamų malkų kiekį, bet ir temperatūrą.

Ugnies akmens krosnis

ugnies-akmens-krosnis
    Ugnies akmuo per milijardus metų susiformavo Suomijos ir Karelijos apylinkėse, esant dideliam slėgiui ir temperatūrai. XX a. pradžioje šis akmuo buvo plačiai naudojamas statyboje, tačiau suomiai termines šio akmens savybes buvo atradę daug anksčiau. Įdomu tai, kad „ugnies akmuo" suomiškai yra TULI-KIVI, o ši kompanija šiuo metu yra didžiausia pasaulyje krosnių iš ugnies akmens (dar vadinamo muilo akmeniu) gamintoja.

    Ugnies akmens židiniai (krosnys) savo unikaliomis savybėmis yra ypatingi: jie gali išlaikyti šilumą iki 47 val. Be to, kuro sąnaudos yra iki 3 kartų mažesnės, palyginti su tradiciniais židiniais ir krosnelėmis. Ne mažiau svarbi savybė yra ta, kad tokio tipo krosnis neišdegina deguonies, todėl oras patalpoje išlieka šviežias, šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai. Yra galimybė ruošti maistą duonkepėje, o tai nuo seno buvo įprasta Lietuvoje.

    Ugnies akmens krosnis šilumą spinduliuoja patalpoje, šildo sienas, grindis ir visus kūnus, esančius toje patalpoje. Tradicinė krosnis kaitina orą, kuris įkaitęs natūralios konvekcijos būdu arba ventiliatoriumi paskirstomas po patalpą.

    Ugnies akmens krosnys labiausiai paplitusios Skandinavijoje, JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje ir vis labiau populiarėja Lietuvoje.

ugnies-akmens-krosnis-1

http://www.padanguparduotuve.lt/