Geros malkos – daugiau šilumos

geros-malkos
    Šildymo sezonas sparčiai artėja, o dar prognozuojama būsiant šalčiausią per pastarąjį šimtmetį žiemą - tad turint užtektinai gerų malkų jokie šalčiai nebus baisūs. Tačiau kaip išsirinkti geras malkas?

Malka malkai nelygi

    Vilniaus miškų urėdijos urėdas Artūras Nanartavičius sako, jog lapuočių mediena yra gerokai kaitresnė nei spygliuočių. Nuo seno Lietuvoje didžiausią paklausą turėjo beržinės malkos. Beržas yra toks medis, kurį labai lengva pjauti, jis geriausiai skyla, yra ganėtinai kaitrus, be to, dažniausiai visame krašte sutinkamas. Beržas, kaip ir pušis, bene mažiausiai reiklūs dirvožemiui medžiai - jie pirmieji prigyja nedirbamose žemėse, apleistose teritorijose.

    Tačiau, anot urėdo, nors beržinės malkos ir pačios populiariausios pas mus, tačiau -ne pačios geriausios. Geriausios malkos yra uosinės. Jos ir sausos, ir drėgnos yra vienodai kaitrios, net ir drėgnos mažai dūmija. Deja, uosis Lietuvoje yra daug rečiau sutinkamas medis nei beržas, todėl ir uosinės malkos yra mažiau naudojamos. Neretai jos būna pardavinėjamos maišant jas kartu su beržinėmis ir ąžuolinėmis.

Krosnims ir židiniams

    Kokios malkos geriausiai tinka krosnims ir židiniams? Urėdas A. Nanartavičius sako, jog tvarkingoms krosnims tinka absoliučiai visos malkos, net ir drėgnesnės, kadangi krosnis yra uždara ir gerai izoliuota vieta, iš jos ne-sklis nei dūmai, nei spragsės žarijos.

    Kiekvienam namo savininkui labai svarbu yra tvarkinga krosnis ir švarus kaminas. O kuo kaminas mažiau dūmija, tuo jis yra švaresnis. Greičiausiai dūmtraukio sieneles su dūmais išskiriamomis mikrodalelėmis apneša daugiausiai dervų turinčios malkos - ąžuolinės ir beržinės. O jeigu šios malkos dar ir drėgnos, tai dūmtraukis dar greičiau apsineš suodžiais.

    Židiniams malkas reikėtų rinktis atidžiau. Židinio teikiamo jaukumo nederėtų sau kurtis naudojant malkas, kuriose yra didesni dervų kiekiai, pavyzdžiui, minėtas ąžuolines ar beržines. Mat degant šioms malkoms išsiskiriantys suodžiai nusės ant stiklinės židinio dalies. Be to, židiniams reikėtų rinktis kuo sausesnes malkas, nes kuo malkos drėgnesnės, tuo jos labiau dūmija. Dūmai nesunkiai gali patekti ir į gyvenamąją patalpą bei sugadinti jūsų romantišką nuotaiką.

    Židiniams nevertėtų naudoti ir eglinių malkų, kadangi šios malkos degdamos spragsi ir „spjaudo" mažas žarijas, kurios pro atviras židinio ertmes lengvai galėtų „išlėkti" į patalpą ir sukelti gaisrą.

Pasirinkimo kriterijai

    Jau aptarėme, kokios malkos yra kaitriausios ir kokios išskiria mažiausiai šilumos. Būtent šiuos dalykus reikėtų pirmiausia įvertinti norint įsigyti malkų šildytis žiemą.

    Malkų kokybę lemia ir jų sausumas. Kuo malkos sausesnės, tuo jos kaitresnės. Paprastas pilietis jokiais prietaisais šios savybės tiksliai nenustatys. Tad belieka vienintelė išeitis - pabandyti nustatyti tiesiog malkas pakilojus. Kuo jos lengvesnės, tuo sausesnės. Kas turi galimybę, geriausiai malkų pasiruošti patiems. Nukirstus žalius medžius reikia supjauti, suskaldyti ir leisti išdžiūti. Geriausiai darbus pradėti vasaros pradžioje, kad malkos suspėtų pradžiūti, o rudenį sunešti jas į gerai vėdinamą malkinę. Žiemą jomis bus galima šildytis namus. Ąžuolines malkas reikėtų džiovinti ilgiau -mažiausiai metus, o geriau ir dvejus metus.

    Tai, kad malkos nekokybiškos, rodo ant jų įsiveisę grybai ar samanos. Dažniausiai jų galima aptikti ant beržų. Jei beržas išdžiūsta, išvirsta, ant sausuolio kamieno tuoj pradeda augti grybai, samanos, tuo gerokai sumenkindamos fizines medienos savybes. Tokios beržinės malkos iškart priskiriamos trečiajai kaitrumo grupei. Prieš perkant malkas būtinai reikė tų atkreipti dėmesį į šį dalyką.

    Malkomis prekiaujančio įmonės ar privatūs asmeny dažniausiai savo produkciją pardavinėja naudodami įvairius mato vienetus: kubiniu metrus, erdmetrius, kietmetrius ar tiesiog pardavinėją priekabomis.
A. Nanartavičius pabrėži; kad visos Lietuvos miškų urėdijos, valstybinės įmonės naudojasi vieninteliu mato vieni tu - kubiniu metru, arba kietmetriu. Kietmetriais matuojama vien medienos masė, erdmetriais - medienos masė kartu su oro tarpais. Perskaičiuojant malkų tūrį iš erdmetrių į kietmetrius, naudojama glaudumo koeficientai. Vilniaus miškų urėdija lapuočiams taiko koeficientą 0,61, spygliuočiams - 0,65. Vadinasi, erdmetrių kiekį padauginę iš atitinkamo koeficiento sužinosime, kiek kietmetrių ar kubinių metrų medienos įsigijome.

    Beje, pasitaiko, kad nesąžiningi pardavėjai netaiko jokių koeficientų, o malkų erdmetrius patikliems pirkėjams bando „prastumti" kaip kubinius metrus. Miškų urėdas tikina, jog tokių nesąžiningų veiksmų tikrai nenaudoja nė viena miškų urėdija, todėl patikimiausia malkas pirkti būtent jose. Ne vienas namų ūkių savininkas pastebėjo, kad nusipirkus iš privatininkų malkų pigiau ir sulyginus panašų kiekį su iš urėdijos įsigytomis malkomis kiekio ir kokybės santykis pinigine išraiška nulemdavo urėdijos naudai.
Kaip smulkintas malkas geriausia pirkti - kaladėmis ar jau sukapotas? Pasak A. Nanartavičiaus šitaip smulkintų malkų tikslų kiekį bus labai sunku nustatyti, nes tiesiog neįmanoma bus tiksliai išmatuoti malkų tūrio. Geriausiai pirkti neskaidytą ir nepjautą medieną, tada išsimatuoti rietuvę ir pritaikyti minėtus koeficientus, kad sužinotumėte tikslų kubinių metrų skaičių. Urėdijos paprastai malkas pardavinėja supjautas trijų metrų ilgio rąstais. Jeigu malkos supjautos dviejų metrų ilgio rąstais, perskaičiuojant erdmetrius į kubinius metrus turėtų būti taikomas kitoks koeficientas: 0,65 - lapuočių ir 0,67 - spygliuočių malkoms.

Kiek kainuoja?

    Vilniaus miškų urėdas aiškina, jog malkų kainos ne visose Lietuvos miškų urėdijose yra vienodos, nes ir rinkos sąlygos visoje šalyje nėra vienodos. Šiandien mažmeninėje prekyboje Vilniaus miškų urėdija yra nustačiusi tokias malkų kainas: pirmosios kaitrumo grupės (ąžuolo, uosio, beržo, skroblo, guobinių) malkoms - 90 Lt, antrosios grupės (pušies, alksnio) -75 Lt, trečiosios grupės (eglės, drebulės) - 65 Lt už kubinį metrą. Kainos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

    Beje, neblogas pasirinkimas, pasak A. Nanartavičius, gali būti ir medžio atraižos iš lentpjūvių. „Tai gali būti puikiausios malkos. Lentos paprastai pjaunamos iš tiesių mažai šakotų medžių. Tos atraižos jau būna pradžiūvusios, todėl jas lengva supjauti ir suskaldyti. Nemažai namų ūkių naudojasi tokia galimybe ir yra patenkinti", - sakė Vilniaus miškų urėdas Artūras Nanartavičius.

Kokybė

Malkų kokybę geriausiai rodo jų kaitrumas. Pagal šią savybę mediena skirstoma į tris kaitrumo grupes:

PIRMAJAI -kaitriausios medienos, grupei priklauso ąžuolas, uosis, beržas, skroblas, guobiniai medžiai.

ANTRAJAI -pušis, alksnis.

TREČIAJAI -eglė, drebulė.

 

Laimius STRAŽNICKAS

 

Katalogų spausdinimas