Kurio medžio malkos geriausios?
Įvairioje medienoje slypi skirtingos medžiagos. Mediena skiriasi tankumu, drėgnumu, struktūra -malkos dega skirtingai. Kuo didesnis medienos tankumas, tuo daugiau degdamos malkos išskiria šilumos. Pačios karščiausios malkos - beržo, ąžuolo, guobos, obels, kriaušės, vyšnios. Vidutiniškai šildo klevo, alksnio, uosio mediena. Silpnai šildančios malkos -drebulės, liepos, tuopos, gluosnio. Jos sudega greitai.
Malkų medienos rūšys
Ąžuolo
Šias malkas prakurti yra sunkiau ir užtrunka ilgiau, tačiau jos ilgiau ir kaitriau šildo. Sudegę palieka ilgai smilkstančius medienos angliukus. Geriau rinktis vidutinio amžiaus ąžuolą, nes jaunas karštai dar nešildo, o senas skleidžia sunkoką slogų kvapą ir netinka pirtims.
Buko
Šios malkos gerai dega net žalios ir drėgnos. Bet jas sunku kirsti ir skaldyti.
Obels
Ją lengva skaldyti ir užkurti. Degdamos skleidžia malonų kvapą. Gerai ir kaitriai šildo.
Vyšnios
Lengva kirsti ir skaldyti. Sunku užkurti. Šildo gerai, bet skleidžia daug dūmų ir palieka sluoksnį suodžių.
Kriaušės
Šilumos atiduoda daug. Už-kuriamos ir skaldomos lengvai.
Uosio
Jas skaldyti lengva, užkurti trunka ilgiau. Šildo vidutiniškai, bet stabiliai.
Beržo
Šildo labai kaitriai. Nekibirkščiuoja. Tačiau iš tošies degimo meta išsiskyręs degutas lemia gausių suodžių susidarymą. Šiose malkose labai mažai drėgmės. Lengva skaldyti.
Guobos
Sunku skaldyti ir kirsti. Ilgai kuriamos. Degdamos skleidžia daug dūmų, bet gerai šildo.
Klevo
Šildo vidutiniškai, bet tolygų karštį išlaiko ilgai. Suodžių nėra.
Pušies
Jas skaldyti lengva, užkuria-ma greitai. Degimo meta šiek tiek dūmija. Dėl sakų dūmtraukiai apsitraukia suodžiais.
Eglės
Lengva skaldyti ir užkurti. Degdama dėl sakų kibirkščiuoja ir palieka daug suodžių. Šildo vidutiniškai.
Maumedžio
Dega kaitriai, bet kibirkščiuoja. Išskiria daug smalkių, todėl pirtims netinka.
Kedro
Sunku pjauti, bet lengva skaldyti. Degdama palieka ilgai smilkstančius angliukus. Kaip ir visų spygliuočių malkos, kedras palieka suodžius.
Drebulės
Šildo silpnai. Pasižymi tuo, kad degdama išvalo dūmtraukį nuo suodžių.
Tuopos
Lengva skaldyti, bet sunku pjauti. Šildo prastai, labai kibirkščiuoja. Sudega greitai. Dėl suodžių nuomonės skiriasi: vieni teigia, kad tuopų malkos dūmtraukį išvalo, kaip ir drebulė, o kiti teigia, jog, atvirkščiai, pridaro dar daugiau suodžių.
Gluosnio
Šildo neblogai, bet sudega pernelyg greitai. Tačiau nepalieka suodžių.
Liepos
Sunkiai užkuriama. Šildo silpnai, sudega greitai. Namui šildyti netinka, bet pirčiai - labai. Degdama šilumą išskiria tolygiai, skleidžia malonų gydomąjį kvapą.
Alksnio
Lengva pjauti, sunku skaldyti. Jeigu alksnis augo sausoje dirvoje, dega kaitriai. Alksniai iš pelkių palieka daug suodžių.
MALKŲ DŪMAI IR MAISTAS
Ruošiantieji maistą ant atviros laužo ugnies ( kepdami kepsnius, bulves, virdami sriubas) turi būti atidūs. Dalies medžių malkų dūmuose yra kenksmingų kancerogeninių medžiagų. Jos gali patekti į ruošiamą maistą.
Mažiausia galima dūmų padaryta žala - sugadintas maisto skonis ir kvapas. Didesnė žala -apsinuodijimas.
Maistui kenksmingi šių malku dūmai:
• visų spygliuočių - pušies, eglės, maumedžio, kedro. Sakai ir dervos, jų degimo produktai - ištisos cheminių junginių virtinės;
• lapuočių - tuopos, akacijos, alksnio, drebulės, gluosnio, šermukšnio, klevo, guobos.
Kepsninių ir kito maisto gamybai be rizikos galima (prieš tai nulupus nuo jų žievę) naudoti šias malkas: beržo, liepos, ąžuolo, visų vaismedžių - obels, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės.
Kaip išvengti dūmų:
• Nuo malkų nulupti žievę. Žievė sudega pirma ir virsta pelenais. Tokie pelenai dengia karštas anglis, žarijas ir skleidžia dūmus.
• Ruošti maistą ar kepsnius ne virš ugnies, o virš karštų raudonųjų žarijų. Šios dūmų beveik neskleidžia.
Gausių dūmu priežastys:
• Laužas sukurtas ant drėgnos žemės, sniego. Garuoja laužo pagrindas.
• Laužui naudojamos sakingos spygliuočių malkos.
• Laužui naudojamos drėgnos, papuvusios arba labai šviežios, žalios, nedžiovintos malkos.
• Į laužą pateko žalieji augalai, šlapi lapai, žolės, žali spygliai.
• Anglis ar žarijas dengia pelenų sluoksnis.
Įvardytų malkų dūmų turėtų vengti atviroje laužo ugnyje kepantieji kepsnius, atviruose induose verdantieji sriubas ir arbatas.
Gausūs suodžiai atsiranda nuo:
• visų spygliuočių malkų - pušies, eglės, maumedžio. Jose daug sakų;
• iš lapuočių - beržo tošies ir vyšnios
Kamtoja lauko baldai